Labas,

Esu Dovilė - moters portretų fotografė. Esu fotografė, kurią į šią veiklą atvedė ne tiesus, o labai gyvas kelias.

Daug metų dirbau žurnaliste radijuje. Bet tuo pačiu metu visada šalia buvo fotografija. Iš pradžių kaip hobis, kaip pabėgimas, kaip būdas kurti be žodžių.

Ilgą laiką gyvenau tarp dviejų pasaulių – darbo, kuris buvo saugus ir aiškus, ir fotografijos, kuri traukė vis stipriau. Po truputį supratau, kad man svarbiausia yra ne tik tai, ką darau, bet ir kaip jaučiuosi tai darydama.

Šiandien fotografija yra mano pagrindinė veikla. Tai erdvė, kurioje galiu būti savimi – lėtai, jautriai, kūrybiškai. Čia man svarbiausia ne tik rezultatas, bet ir procesas: ryšys su žmonėmis, jų istorijos, jų būsena.

Fotografuoju žmones ir erdves, bet iš tiesų man visada įdomiausia yra tai, kas nematoma iš karto – jausmas, nuotaika, santykis su savimi ar savo aplinka. Nesvarbu, ar tai būtų verslo portretas, asmeninė istorija, laukimo metas ar interjeras – visur ieškau tikrumo.

Man labai svarbu, kad žmonės mano nuotraukose atpažintų save. Ne idealizuotą versiją, o tikrą – gyvą, kartais jautrią, kartais stiprią, bet visada autentišką.

Šiandien džiaugiuosi, kad galiu dirbti taip, kaip man artimiausia – kurti, stebėti, būti su žmonėmis jų svarbiuose etapuose ir kartu gyventi gyvenimą, kuris turi daug švelnumo ir prasmės.

Jei trumpai – fotografija man yra ne tik darbas. Tai būdas matyti pasaulį.